O kas jei vieną rytą pradėtum kitaip? Ne sau duotomis komandomis šokti stačia galva į dieną – žadintuvas, dušas, pusryčiai, vaikai ir darbai, o sąmoningu dėmesiu savo kūnui?

Nubusti kontakte – ne su išore, o su savim.

Kas jei leistum sau keletą minučių kokybiškai būti, pajausti, kaip bunda kiekviena kūno dalis, stebėti, kaip kinta kvėpavimo tempas, kaip ryto oras patenka į Tavo plaučius, išnešioja deguonį kiekvienai ląstelei kartu su to, išskirtinio ryto, naujomis mintimis.

Kas jeigu leistum sau iš širdies pasirąžyti, kaip galbūt seniai to nedarei? Kaip katė, jausdama kiekvieną savo tobulo kūno dalelę, kai ji išsitempia, atsiveria, teka gyvybė, o visas kūnas dėkoja, nes pagaliau jį pamatei. 

O kas jei, stovėdama po tekančio šilto vandens srove, leistum palaimai tekėti Tavo aksomine oda, o veidui šypsotis ir švelniai pirštais su meile paliesti tai, kas liečiamas gali būti tiktai šventai – Tavo sielos namai – Tavo kūnas. Be gėdos. Juk niekas nemato. Su nuostaba – “Ka aš jaučiu? Kaip reaguoja kiekviena mano kūno dalis, kai duodu jai Meilės?”

Visų pirma SAU nuo savęs, nes šįryt Tu PABUDAI…Ir pastebėk, kaip nuo šiol visa atrodys kitaip.

Su meile, Lina

© 2018 Upe In Me. All Rights Reserved