Ji kitiems tokia nepatogi! O juk kadais gi buvo Ji kitokia…
Kažkada su Ja, kaip su normalia, galėdavai susikalbėt, nes išmokus galvą buvo Ji linksėt.
Ir tikėjo Ji visais savais ir nesavais, autoritetais visokiais,
Kad pasaulis taip sudėtas, o jame pačiai mažokai vietos.
Buvo patogi Ji – po pamokų Ji grįždavo visad laiku,
nes juk neišmokus tai ko reikia,

nepriims Tavęs po Saule, vaike!
Žinoma, įtikti ir patikti, pritapti ir sutapti stengės Ji visaip,
Kad tik išsikovotų laimingą bilietą gyventi su “savais”.
Padarė viską ką galėjo, tik kažkodėl žadėta laimė neatėjo.
Cha, – nusijuokė širdis, – visiems esi ideali, tik sau, deja, nepatogi.
O kur Tu paslėpei jausmus, aistras ir kitus tikruosius troškimus?
Kodėl nustojai rėkt, norėt ir trypčiot koja,

Tikėdama, jog tai kas Tavo – Tavo, lai kiti neabejoja.
Kodėl nustojai cypt iš džiaugsmo, patirti geidulį iš jausmo.
Kodėl išsižadėjai būt tikra, seksuali ir tuo beprotiškai graži.
Taip, kaip visada, širdis teisi.
Nepatogi kitiems.
Tik sau būk patogi.

Su meile, Lina🌸

© 2018 Upe In Me. All Rights Reserved