Galiu pagarboje Tau nusilenkti už pasirinkimą būti kitokiai. Už pasirinkimą vidinį jausmą girdėti garsiau. Už neatidėliotinai svarbią, nors, kartais rodos, kiek vienišoką, bet tikrą žemišką sielos kelionę.
Galiu pagarboje Tau nusilenkti už drąsą iš apipešioto bandon netelpančio viščiuko virsti į išskirtinių duotybių bei išlavintų savybių gulbę, šalia kurios nesibūriuoja gaidžių pulkai. Atvirkščiai, čia įgalinti atskristi tik patys stipriausi orūs paukščiai, suprantantys galimybės dovaną būti šalia.
Galiu pagarboje Tau nusilenkti už Tavo vidinę tylą. Joje Tu sukaupei tiek nerašytos išminties, neištaškytų minčių, kurios po truputį įgauna kūną ir pasėja įkvėpimo sėklą kitų žmonių širdyse.
Galiu pagarboje Tau nusilenkti už Tavo neišdžiūvusį ir nenumarintą badu jausmų pasaulio kvapą, kurį Tu taip atsakingai maitini visomis jusenomis, neieškodama pasitenkinimo įvairovės suvartojimo spąstuose. Randi jį vis kitokį net kiekviename pasikartojime – saulės pakilime ir nusileidime, vynuogių sultyse ar savo odos kvape.
Galiu pagarboje Tau nusilenkti už atkaklų išradingumą išsiauginant pagarbą sau pačiai ir netgi tiems, kurie tokie turtingi (o kartu ir skurdūs) jos nejautime. Suvokdama bei šlovindama paties laiko laikinumą, supratai, kad taip neapsimoka užsižaisti su ne savo klasės draugais.
Galiu pagarboje Tau nusilenkti dar už daug ką – už svajones ir tikrovę, už kasdienį gimimą ir mirtį, už stiprybę ir krištolinį trapumą…
Už nesaldintas patirtis cukrumi bei gebėjimą su jomis šokti.
Šiltai,
Lina
