Kaip didžiausią šokio poveikio galią dažnai įvardiname – „šokis išlaisvina“. Ir iš tiesų, šokis, arba judesys, savyje turi daug laisvės, kurios mes įvairiausiais būdais ieškome. Tačiau susitikę su galimybe tą laisvę patirti, vėl susikaustome. Arba atidedame kitam kartui. O tuomet randame begalę pasiteisinimų, kodėl jos išvis nepatirti: „per paprasta“,„per sudėtinga“, per „lengvabūdiška“, „ne man“…

Tikrai, dažnai sugrįžimas į kūną, į natūralų jo judesį, pojūčių pastabumą, emocijų atpažinimą bei jų atliepimą reikalauja drąsos. Drąsos įžengti į tą galbūt dar mažai pažintą teritoriją, kuri gausi tiesos. Kurioje neįprasta būti ir kurią turime (jei norime) prisijaukinti.

Ir tai jau labai daug apie išlaisvinimą – visų pirma, savojo grynumo. Juk toks ypatingas taikos jausmas, kuomet sutampa tai, kas esame giliai viduje su tuo, kaip save transliuojame į išorę. Tuomet atsilaisvina ir įtampos kūne, nes nebelieka nuolatinio vidinio konflikto.

Apie šokio poveikį būtų galima prirašyti be galo daug:

~ Kaip jis išlaisvina iš sąstingio kūne ir tokiu atveju VISADA – iš sąstingio gyvenime (jei negalime išjudėti pėdomis iš vienos vietos, akivaizdžiai esame realių savo situacijų pastrigimuose).

~ Kaip šokis išlaisvina vaizduotę bei kūrybiškumą, taip priartindamas mus prie tikrųjų nenuslopintų troškimų bei savęs išsipildymo. Čia mes akimirksniu gauname priėjimą prie savo autentiškumo bei savirealizacijos pasaulio ir visa, kas paslėpta pasąmonėje, tampa gyva.

~ Kaip šokis išlaisvina didžiąją dalį gyvenimo marintas emocijas bei jausmus ir leidžia saugiai pratekėti toms istorijoms, kurios reikalavo begalinio kiekio gyvybinių resursų būti nuslpontomis. Žmogaus akys vėl pradeda spindėti.

~ Kaip šokis išlaisvina nuo besikartojančių kasdienybės scenarijų bei rutinos, sulig kiekvienu naujai atrastu kūno judesiu padėdamas sukurti daugiau tokios įvairovės, kuri iš tiesų įkvepia keltis ryte ir pasitikti dieną aistringai.

Ir dar šokis išlaisvina nuo įkyriai pastrigusių minčių, proto kalėjimų, amžinos kontrolės, visko žinojimo, nepasitikėjimo, nejautros… paruošdamas erdvę tokiai sau, kurios būdamos laisvos kuria save ir tai, kas per jas iš meilės…

 

Linkėdama šokti,

Lina